3“Tegul pražūna diena, kurią gimiau, ir naktis, kurią buvau pradėtas.

4Tegul ta diena tampa tamsybe. Dieve, neprisimink jos ir neduok jai šviesos.

5Te tamsa ir mirties šešėlis apgaubia ją, te debesis aptemdo ją ir juoduma tepadaro ją baisią.

6Ta naktis tegul būna tamsi; tegul ji bus išbraukta iš metų ir mėnesių dienų skaičiaus.

7Ta naktis tegul būna apleista ir tenesigirdi joje džiaugsmingo balso.

8Tegul prakeikia tą dieną tie, kurie gali pažadinti leviataną.

9Tegul aptemsta aušros žvaigždės ir nepasirodo laukiama šviesa, akys teneišvysta aušros spindulių.

10Nes ji neužvėrė mano motinos įsčių ir nepaslėpė vargo nuo manęs.

11Kodėl nemiriau gimdamas ir kodėl neatidaviau dvasios, išeidamas iš pilvo?

12Kodėl mane laikė ant kelių ir maitino krūtimi?

13Tada gulėčiau ramus ir tylus ir miegočiau, ir ilsėčiausi

14kartu su žemės karaliais ir patarėjais, kurie atstatė sau apleistas vietas,

15arba su kunigaikščiais, kurie turėjo aukso ir pripildė savo namus sidabro,

16arba kaip paslėptas nelaiku gimęs kūdikis, neregėjęs šviesos.

17Ten piktadariai nebesiaučia ir pavargusieji ilsisi.

18Ten belaisviai ilsisi kartu ir nebegirdi prižiūrėtojo balso.

19Didelis ir mažas yra ten, vergas ten yra laisvas nuo savo valdovo.

20Kodėl šviesa duodama tam, kuris kenčia, ir gyvybė apkartusiai sielai?

21Laukiantieji mirties jos nesulaukia; jie jos ieško labiau negu paslėptų turtų.

22Jie džiaugiasi ir yra labai patenkinti, kai suranda sau kapą.

23Kodėl duota šviesa žmogui, kurio kelias paslėptas ir kurį Dievas spaudžia iš visų pusių?

24Mano dūsavimai kyla prieš valgant, o aimanos liejasi kaip tekantis vanduo.

25Tai, ko labai bijojau, užgriuvo mane, ir tai, dėl ko nuogąstavau, ištiko mane.

26Aš nebuvau saugus ir neturėjau poilsio, aš nenurimdavau, tačiau bėda atėjo”.