2“Ką, mano sūnau? Ką, mano įsčių sūnau? Ką, mano įžadų sūnau?

3Neatiduok savo jėgų moterims ir savo kelių toms, kurios pražudo karalius.

4Lemueli, ne karaliams gerti vyną, ne kunigaikščiams stiprius gėrimus,

5kad prisigėrę jie nepamirštų įstatymo ir neiškraipytų teisingumo prispaustiesiems.

6Duok stiprius gėrimus nelaimingiems ir vyną liūdinčioms sieloms.

7Tegul jie pasigeria ir užmiršta savo vargus ir skurdą.

8Atverk už nebylį savo burną byloje tų, kurie pasmerkti pražūčiai.

9Teisk teisingai ir apgink beturčių ir vargšų teises.

10Kas gali surasti gerą moterį? Ji yra daug vertingesnė už perlus.

11Vyro širdis visiškai pasitiki ja ir jo namuose netrūks pelno.

12Visą gyvenimą ji daro vyrui tik gera, o ne pikta.

13Ji ieško vilnos ir lino, noriai dirba savo rankomis.

14Ji lyg prekybininkų laivas parūpina maistą iš toli.

15Ji keliasi anksti rytą, paruošia maisto šeimai ir paskiria tarnaitėms darbą.

16Ji apžiūri lauką, jį nuperka ir savo rankų pelnu užveisia vynuogyną.

17Ji susijuosia jėga, sustiprina savo rankas.

18Ji supranta, kad jos darbas vertingas; jos žiburys negęsta naktį.

19Jos pirštai paima verpstę ir jos rankos dirba.

20Ji ištiesia ranką išalkusiam ir beturčiui.

21Ji nebijo šalčių, nes visi jos namiškiai yra aprengti vilnoniais rūbais.

22Ji pasidaro antklodžių, plona drobė ir purpuras­jos drabužiai.

23Jos vyras yra žinomas vartuose, kai sėdi su krašto vyresniaisiais.

24Ji audžia plonų drobių ir parduoda, pristato juostų pirkliams.

25Ji, apsirengusi stiprybe ir grožiu, linksmai žiūri į ateitį.

26Ji kalba išmintingai ir ant jos liežuvio švelnus pamokymas.

27Ji prižiūri savo namus ir nevalgo tinginio duonos.

28Jos vaikai pakyla ir vadina ją palaiminta ir jos vyras giria ją:

29‘Yra daug gerų moterų, bet tu pranoksti jas visas!’

30Žavumas apgauna ir grožis praeina, bet moteris, bijanti Dievo, bus giriama.

31Duok jai jos rankų vaisių, ir jos darbai tegul giria ją vartuose”.