2Malda manoji kaip smilkalai į Tave tekyla, o pakeltos rankos tebūna kaip vakaro auka.

3Viešpatie, prie mano burnos pastatyk sargybą, saugok mano lūpų duris.

4Neleisk mano širdžiai nukrypti į pikta ir nedorėlių darbus pamilti. Tenevalgysiu aš jų skanėstų.

5Tegul mane plaka teisusis; tai bus malonė. Tegul bara jis, nes tai kaip brangus aliejus mano galvai. Bet aš meldžiuosi prieš nedorėlių darbus.

6Jų teisėjai priblokšti tarp akmenų, jie girdi mano žodžius, kad jie švelnūs.

7Kaip artojo išrausta ir išarta žemė, taip prie pragaro nasrų bus išbarstyti jų kaulai.

8Viešpatie Dieve, į Tave žvelgia mano akys, Tavimi aš pasitikiu, neleisk mano sielai pražūti.

9Saugok mane nuo man pastatytų žabangų, nuo nedorėlių kilpos.

10Į savo kilpas nedorėliai patys tepakliūva, o aš laimingai praeisiu.