2Jie vienas kitam kalba tuštybes, lūpomis pataikauja ir kalba klastinga širdimi.

3Viešpats sunaikins pataikaujančias lūpas, puikybės pilną liežuvį.

4Jie sako: “Savo liežuviu mes nugalėsime, mūsų lūpos kalba už mus, kas mums Viešpats?”

5“Dėl varguolio priespaudos, dėl vargšo dejonių dabar Aš pakilsiu,­sako Viešpats,­išgelbėsiu tą, kuris ilgisi mano pagalbos”.

6Viešpaties žodžiai­tyri žodžiai, kaip liejykloje nuskaistintas sidabras, septynis kartus išvalytas.

7Tu, Viešpatie, prižiūrėsi juos ir saugosi nuo šios kartos per amžius.

8Visuose pakraščiuose gausu nedorėlių, kai išaukštinami niekam tikę žmonės.