1Aš nenoriu, kad liktumėte nežinioje, broliai,­visi mūsų tėvai buvo po debesim ir visi perėjo jūrą. 2Ir visi buvo pakrikštyti į Mozę, debesyje ir jūroje; 3visi valgė tą patį dvasinį maistą 4ir visi gėrė tą patį dvasinį gėrimą. Jie gėrė iš dvasinės juos lydinčios uolos, o ta uola buvo Kristus. 5Vis dėlto daugumas iš jų nepatiko Dievui, ir “jų kūnai liko gulėti dykumoje”.

6Tie įvykiai yra mums pavyzdžiai, kad negeistume blogio, kaip anie geidė. 7Nebūkite stabmeldžiai, kaip kai kurie iš jų,­kaip parašyta: “Tauta sėdosi valgyti ir gerti ir kėlėsi žaisti”. 8Neištvirkaukime, kaip kai kurie iš jų ištvirkavo ir žuvo vieną dieną dvidešimt trys tūkstančiai. 9Negundykime Kristaus, kaip kai kurie iš jų gundė ir mirė nuo gyvačių. 10Nemurmėkite, kaip kai kurie iš jų murmėjo ir žuvo nuo naikintojo. 11Visa tai jiems atsitiko kaip pavyzdžiai, ir užrašyti pamokyti mums, gyvenantiems amžių pabaigoje. 12Todėl, kas tariasi stovįs, težiūri, kad nekristų. 13Jums tekęs pagundymas tėra tik žmogiškas. Bet Dievas ištikimas. Jis neleis jūsų gundyti daugiau nei jūsų jėgos leidžia, bet kartu su pagundymu duos ir išeitį, kad sugebėtumėte jį atlaikyti.

14Todėl, mano mylimieji, bėkite nuo stabmeldystės! 15Kalbu kaip išmintingiems; apsvarstykite patys, ką sakau. 16Argi laiminimo taurė, kurią laiminame, nėra bendravimas Kristaus kraujyje? Argi duona, kurią laužome, nėra bendravimas Kristaus kūne? 17Nors mūsų daug, mes visi esame viena duona ir vienas kūnas: juk mes visi dalijamės viena duona. 18Pažiūrėkite į Izraelį pagal kūną: argi tie, kurie valgo aukas, nėra aukuro bendrininkai? 19Ką gi sakau? Ar stabas ką nors reiškia? Ar ką nors reiškia auka stabams? 20Ne, bet pagonys, aukodami aukas, aukoja demonams, o ne Dievui. Ir aš nenoriu, kad jūs būtumėte demonų bendrininkai. 21Jūs negalite gerti Viešpaties taurės ir demonų taurės. Negalite sėdėti prie Viešpaties stalo ir prie demonų stalo. 22Nejaugi kurstysime Viešpaties pavydą? Ar mes už Jį stipresni?

23Viskas man leistina, bet ne viskas naudinga. Viskas man leistina, bet ne viskas ugdo! 24Niekas teneieško, kaip jam geriau, bet kaip kitam. 25Valgykite visa, kas parduodama mėsos prekyvietėje, sąžinės labui nieko neklausinėdami. 26Juk “Viešpaties yra žemė ir visa, ko ji pilna”. 27Jeigu jus pasikviečia netikintis žmogus ir jūs norite jį aplankyti, valgykite visa, kas jums padedama, sąžinės labui nieko neklausinėdami. 28Bet jei kas jums pasakytų: “Tai auka stabams”, tada nevalgykite dėl žmogaus, kuris tai pasakė, ir dėl sąžinės,­juk “Viešpaties yra žemė ir visa, ko ji pilna”. 29Čia aš kalbu ne apie tavo paties sąžinę, bet apie kito sąžinę. Kodėl gi mano laisvė turėtų būti teisiama kitos sąžinės? 30Jeigu aš dėkodamas valgau, kodėl man priekaištaujama dėl maisto, už kurį dėkoju?

31Todėl ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote, visa darykite Dievo šlovei. 32Nepiktinkite nei žydų, nei graikų, nei Dievo bažnyčios, 33kaip ir aš stengiuosi visiems viskuo patikti, neieškodamas sau naudos, bet to, kas naudinga daugeliui, kad jie būtų išgelbėti.