1Viešpats kalbėjo Mozei: 2“Sakyk Aaronui ir jo sūnums, kad jie pagarbiai laikytų daiktus, kurie pašvęsti aukai, ir nesuteptų jų. Aš esu Viešpats. 3Sakyk jiems ir jų palikuonims: ‘Jei kuris būdamas nešvarus paliestų tai, kas izraelitų pašvęsta aukoti Viešpačiui, bus išnaikintas iš Viešpaties akivaizdos. Aš esu Viešpats. 4Kas iš Aarono palikuonių būtų raupsuotas ar nešvarus, nevalgys to, kas man pašvęsta, iki apsivalys. Kas prisiliestų prie mirusio arba prie turėjusio sėklos išsiliejimą, 5arba prie šliaužiančio gyvio, arba kurio kito nešvaraus dalyko, kurio prisilietimas sutepa, 6bus nešvarus iki vakaro ir nevalgys pašvęstųjų valgių, kol neapsiplaus vandeniu. 7Nusileidus saulei, bus švarus ir galės valgyti pašvęstą maistą, nes tai jo maistas. 8Jiems nevalia valgyti nugaišusio nei žvėries sudraskyto gyvulio, nes jais susiteps. Aš esu Viešpats. 9Tegu jie laikosi mano įsakymų, kad nenusikalstų ir nemirtų. Aš esu Viešpats, kuris juos pašventinu.

10Joks ateivis nevalgys švento maisto; jo nevalgys taip pat kunigo įnamis ir samdinys. 11Bet kunigo vergas, pirktas už pinigus arba gimęs jo namuose, galės jį valgyti. 12Jei kunigo duktė ištekės ne už kunigo, ji nevalgys švento maisto. 13Bet, jei ji liktų našlė ar išsiskirtų ir neturėtų vaikų, sugrįžusi į savo tėvo namus, valgys tą maistą, kaip tai darydavo būdama mergaitė. Niekas iš pašalinių neturi teisės to maisto valgyti. 14Kas nežiniomis valgytų šventą maistą, pridės penktą dalį prie to, ką suvalgė, ir atiduos kunigui. 15Kunigai tenesutepa izraelitų šventų aukų, kurias jie aukoja Viešpačiui, 16kad nenusikalstų valgydami šventas dovanas. Aš esu Viešpats, kuris juos pašventinu’ ”.

17Viešpats kalbėjo Mozei: 18“Sakyk Aaronui, jo sūnums ir visiems izraelitams: ‘Jei kas iš izraelitų ir gyvenančių tarp jų ateivių norėtų aukoti Viešpačiui, ar tai būtų įžado, ar laisvos valios auka, teatneša deginamajai Viešpaties aukai 19sveiką patinėlį iš galvijų, avių ar ožkų. 20Jei auka turėtų kokią ydą, jūs jos neaukokite, nes tai nepriimtina. 21Jei kas aukotų Viešpačiui padėkos auką, ištesėdamas įžadą, ar laisvos valios auką, ji turi būti sveika iš galvijų ar avių. 22Aklo, luošo, turinčio žaizdos randą, išberto, šašuoto ar su niežais gyvulio neaukokite Viešpačiui ir nieko iš jo nedeginkite ant aukuro. 23Galviją ar avį su ilgesniu ar trumpesniu sąnariu leidžiama aukoti laisva valia, bet įžado aukai­jis nepriimtinas. 24Neaukokite Viešpačiui jokio iškastruoto gyvulio; šito niekada nedarykite savo žemėje. 25Taip pat nepriimkite ir neaukokite Dievui tokių gyvulių iš ateivio rankos, nes tai yra sugedę ir sutepta; tokia auka nepriimtina’ ”.

26Viešpats kalbėjo Mozei: 27“Veršiukas, ėriukas ar ožiukas septynias dienas liks prie savo motinos; aštuntą dieną ar vėliau galės būti aukojamas Viešpačiui. 28Nepjaukite karvės nei avies tą pačią dieną su jos jaunikliu. 29Kai aukosite padėkos auką Viešpačiui, aukokite ją laisva valia. 30Ją suvalgykite tą pačią dieną ir nieko nepalikite kitos dienos rytui. Aš esu Viešpats. 31Laikykitės mano įsakymų ir juos vykdykite. Aš esu Viešpats.

32Nesutepkite mano švento vardo. Aš esu šventas tarp izraelitų ir pašventinu jus. 33Aš išvedžiau jus iš Egipto žemės, kad būčiau jūsų Dievas. Aš esu Viešpats”.