2Taip tekartoja Viešpaties išpirktieji, kuriuos Jis išpirko iš priešo rankos,

3ir surinko juos iš kraštų: iš rytų ir vakarų, iš šiaurės ir pietų.

4Po dykumą jie klajojo tuščiais keliais, nerasdami miesto, kur galėtų gyventi.

5Jie alko ir troško, jų sielos nusilpo.

6Varge jie Viešpaties šaukėsi, Jis iš sielvartų juos išvadavo.

7Jis vedė juos teisingu keliu, kad jie nueitų į gyvenamą miestą.

8Tegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams.

9Jis pagirdė trokštančią sielą, išalkusią sielą pripildė gėrybių.

10Kurie sėdėjo tamsoje ir mirties šešėlyje, geležimi ir skurdu sukaustyti,­

11nes buvo sukilę prieš Dievo žodžius ir paniekinę Aukščiausiojo patarimą,

12todėl Jis pažemino vargu jų širdis,­ krito, ir niekas jiems nepadėjo.

13Varge jie šaukėsi Viešpaties, Jis iš sielvartų juos išgelbėjo.

14Jis išvedė juos iš tamsos ir mirties šešėlio ir sutraukė jų pančius.

15Tegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams.

16Jis sudaužė varinius vartus ir geležinius skląsčius sulaužė.

17Kvailiai dėl savo nedorybių ir dėl savo kalčių kenčia.

18Jiems nebemielas joks valgis, jie priartėjo prie mirties vartų.

19Varge jie šaukiasi Viešpaties, Jis iš sielvartų juos išgelbsti.

20Jis siuntė savo žodį ir išgydė juos, iš pražūties juos išlaisvino.

21Tegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams.

22Teaukoja Jam padėkos aukas ir džiūgaudami teskelbia Jo darbus.

23Kas laivais plaukia į jūrą, vandenų platybėje prekiauja,

24tie mato Viešpaties darbus ir Jo stebuklus gelmėse.

25Jam įsakius, audros pakyla, šiaušiasi bangos.

26Ligi debesų jie pakyla, į gelmes vėl sminga, širdis jų tirpsta nelaimėje.

27Jie svirduliuoja ir klydinėja kaip girti, jų jėgos baigia išsekti.

28Varge jie Viešpaties šaukiasi, Jis iš sielvartų juos išvaduoja.

29Jis nutildo audrą, nuramina bangas.

30Tada jie džiaugiasi nurimusia jūra. Jis nuveda juos į geidžiamą uostą.

31Tegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams.

32Jie teaukština Jį tautos susirinkime, tegiria Jį vyresniųjų taryboje.

33Upes Jis dykuma paverčia, vandens šaltinius­sausa žeme,

34derlingą žemę paverčia druskynais dėl nedorybių žmonių, kurie joje gyvena.

35Jis dykumą ežeru paverčia ir sausą žemę­vandens šaltiniais.

36Jis alkanuosius apgyvendina ten, kad jie įkurtų gyvenamą miestą.

37Jie apsėja laukus, pasodina vynuogynus, kurie atneša derlių.

38Jis palaimina juos, ir jų labai padaugėja, jų galvijams neleidžia mažėti.

39Kai jų sumažėja ir jie pažeminami priespauda, nelaimėmis ir širdgėla,

40Jis paniekina kunigaikščius ir klaidina juos dykumoje be kelio,

41bet Jis pakelia vargšą iš nelaimės, padaro gausią kaip bandą jo giminę.

42Teisieji tai matys ir džiaugsis, o nedorybė užčiaups savo burną.

43Išmintingasis tai pamatys ir supras Viešpaties malonę.