2Tegul kitas giria tave, o ne tavo burna; svetimas, bet ne tavo lūpos.

3Akmuo ir smėlis yra sunkūs, bet kvailio pyktis yra sunkesnis už abu.

4Rūstybė yra žiauri, pyktis nesuvaldomas, bet kas gali atsispirti pavydui?

5Geriau yra viešas įspėjimas negu slapta meilė.

6Žaizdos nuo draugo yra geriau negu klastingas priešo pabučiavimas.

7Sotus ir medaus nevalgo, o alkanam ir kartus daiktas yra saldus.

8Žmogus, palikęs savo vietą, yra kaip paukštis, išskridęs iš lizdo.

9Draugo žodžiai ir nuoširdūs patarimai gaivina širdį kaip aliejai ir brangūs kvepalai.

10Neprarask savo draugo ir tėvo draugo. Nelaimės dieną neik į brolio namus. Kaimynas arti geriau negu brolis toli.

11Mano sūnau, būk išmintingas ir pradžiugink mano širdį, kad galėčiau atsakyti tam, kuris man priekaištauja.

12Supratingas numato pavojų ir pasislepia, o neišmanėlis eina ir nukenčia.

13Paimk apdarą iš to, kas laidavo už svetimą, ir turėk užstatą iš suvedžiotojo.

14Kas atsikėlęs anksti rytą garsiai laimina savo draugą, tai bus jam įskaityta prakeikimu.

15Varvantis stogas lietingą dieną ir vaidinga moteris yra panašūs.

16Kas nori ją sulaikyti yra kaip tas, kas galvoja sustabdyti vėją arba išlaikyti saujoje aliejų.

17Kaip geležis galanda geležį, taip žmogus aštrina savo draugą.

18Kas prižiūri figmedį, valgo jo vaisių; kas laukia šeimininko, sulaukia pagarbos.

19Kaip vanduo atspindi veidą, taip žmogaus širdis atspindi žmogų.

20Kaip pragaras ir prapultis niekados neprisipildo, taip žmogaus akys niekados nepasisotina.

21Kaip sidabras ir auksas ištiriamas ugnyje, taip žmogus ištiriamas pagyrimais.

22Nors sugrūstum kvailį piestoje su grūdais, jo kvailystė neatsiskirtų nuo jo.

23Prižiūrėk rūpestingai savo avis ir bandą,

24nes turtas nėra amžinas ir karūna neišlieka visoms kartoms.

25Kai šienas suvežamas, pasirodo atolas, ir renkamos kalnų žolės.

26Avinėliai tavo drabužiams, ožiai laukams nusipirkti.

27Ožkų pieno užteks maistui tau, tavo šeimai ir tarnaitėms aprūpinti.