1Visas jų būrys pakilo ir nusivedė Jėzų pas Pilotą. 2Ten jie ėmė Jį kaltinti, sakydami: “Mes nustatėme, kad šitas kiršina tautą ir draudžia mokėti ciesoriui mokesčius, tvirtindamas esąs Kristus ir karalius”. 3Pilotas Jį paklausė: “Ar Tu esi žydų karalius?” Jėzus atsakė: “Taip yra, kaip sakai”. 4Pilotas tarė aukštiesiems kunigams ir miniai: “Aš nerandu šitame žmoguje jokios kaltės”. 5Bet jie visi atkakliai tvirtino: “Jis kursto tautą, mokydamas visoje Judėjoje, pradedant nuo Galilėjos iki čia”.

6Pilotas, išgirdęs minint Galilėją, paklausė, ar tas žmogus galilėjietis. 7Sužinojęs, kad Jėzus iš Erodo valdų, nusiuntė Jį pas Erodą, kuris irgi buvo tomis dienomis Jeruzalėje.

8Erodas, išvydęs Jėzų, labai apsidžiaugė. Mat jis jau anksčiau troško Jį pamatyti, nes buvo daug apie Jį girdėjęs, ir tikėjosi išvysiąs Jį darant kokį nors stebuklą. 9Jis pateikė Jėzui daug klausimų, bet Jis jam neatsakinėjo. 10Tuo tarpu aukštieji kunigai ir Rašto žinovai apstoję be paliovos Jį kaltino. 11Tada Erodas su savo kariais Jėzų paniekino ir išjuokė. Po to aprengė Jį šviesiu drabužiu ir pasiuntė atgal Pilotui. 12Tą dieną Erodas ir Pilotas tapo draugais, o seniau jie pykosi.

13Pilotas, sušaukęs aukštuosius kunigus, vyresniuosius ir minią, 14pasakė jiems: “Jūs atvedėte man šitą žmogų, kaltindami Jį tautos kurstymu. Bet aš, Jį apklausęs jūsų akivaizdoje, neradau nė vienos Jam primetamos kaltės; 15taip pat ir Erodas, nes aš buvau nusiuntęs jus pas jį. Taigi Jis nėra padaręs nieko, kas būtų verta mirties bausmės. 16Aš tad Jį nuplakdinsiu ir paleisiu”. 17Mat per šventę Pilotas turėjo paleisti jiems vieną kalinį.

18Tada jie visi kartu ėmė šaukti: “Mirtis šitam! Paleisk mums Barabą!” 19Barabas buvo pasodintas į kalėjimą už kažkokį maištą mieste ir žmogžudystę. 20Norėdamas paleisti Jėzų, Pilotas vėl kreipėsi į juos, 21bet jie nesiliovė šaukę: “Nukryžiuok Jį! Nukryžiuok!” 22Jis trečią kartą prabilo į juos: “Ką bloga Jis padarė? Aš Jame nerandu nieko, už ką vertėtų bausti mirtimi. Taigi nuplakdinsiu Jį ir paleisiu”. 23Tačiau jie, garsiai šaukdami, nesiliovė reikalauti, kad Jis būtų nukryžiuotas, ir jų bei aukštųjų kunigų šauksmas paėmė viršų. 24Tuomet Pilotas nusprendė patenkinti jų reikalavimą. 25Jis paleido jiems įkalintąjį už maištą ir žmogžudystę, kaip jie prašė, o Jėzų atidavė jų valiai.

26Vesdami Jį, jie sulaikė Kirėnės gyventoją Simoną, grįžtantį iš laukų, ir uždėjo jam ant pečių kryžių, kad neštų jį paskui Jėzų.

27Jį lydėjo didelė minia ir daug moterų, kurios raudojo ir aimanavo dėl Jo. 28Atsigręžęs į jas, Jėzus tarė: “Jeruzalės dukros! Verkite ne dėl manęs, bet dėl savęs ir savo vaikų! 29Nes štai ateina dienos, kai sakys: ‘Palaimintos nevaisingosios! Palaimintos įsčios, kurios negimdė, ir krūtys, kurios nežindė!’ 30Tada sakys kalnams: ‘Griūkite ant mūsų!’ ir kalvoms: ‘Pridenkite mus!’ 31Jeigu šitaip daro žaliam medžiui, tai kas gi laukia sauso?”

32Kartu su Juo buvo vedami žudyti du nusikaltėliai.

33Atėję į vietą, kuri vadinasi “Kaukolė”, jie nukryžiavo Jį ir du piktadarius­vieną iš dešinės, antrą iš kairės. 34Jėzus tarė: “Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro”. O jie, mesdami burtą, pasidalijo Jo drabužius. 35Žmonės stovėjo ir žiūrėjo. Vyresnieji kartu su kitais šaipydamiesi kalbėjo: “Kitus išgelbėdavo­tegul pats išsigelbsti, jei Jis­ Kristus, Dievo išrinktasis!” 36Iš Jo tyčiojosi ir kareiviai, prieidami, paduodami Jam rūgštaus vyno 37ir sakydami: “Jei Tu žydų karalius­išgelbėk save!” 38Viršum Jo buvo užrašas graikų, lotynų ir hebrajų kalbomis: “Šitas yra žydų karalius”.

39Vienas iš nukryžiuotųjų nusikaltėlių piktžodžiavo Jam: “Jei Tu esi Kristus, išgelbėk save ir mus!” 40Antrasis sudraudė jį: “Ir Dievo tu nebijai, pats būdamas taip pat nuteistas! 41Mudu teisingai gavome, ko verti mūsų darbai, o šitas nieko blogo nepadarė”. 42Ir jis tarė Jėzui: “Viešpatie, prisimink mane, kai ateisi į savo karalystę”. 43Jėzus jam atsakė: “Iš tiesų sakau tau: šiandien su manimi būsi rojuje”.

44Buvo apie šeštą valandą, kai visoje šalyje pasidarė tamsu, ir taip buvo iki devintos valandos. 45Saulė užtemo, ir šventyklos uždanga perplyšo pusiau. 46Jėzus garsiu balsu sušuko: “Tėve, ‘į Tavo rankas pavedu savo dvasią’ ”. Ir tai pasakęs, atidavė dvasią. 47Šimtininkas, matydamas, kas įvyko, ėmė garbinti Dievą ir tarė: “Iš tiesų šitas žmogus buvo teisusis!” 48Ir visa minia, susirinkusi pažiūrėti reginio ir pamačiusi, kas įvyko, skirstėsi, mušdamasi į krūtinę. 49Visi Jėzaus pažįstami ir moterys, Jį atlydėjusios iš Galilėjos, stovėjo atokiau ir viską matė.

50Ir štai atėjo vienas vyras, vardu Juozapas, teismo tarybos narys, geras ir teisus žmogus, 51kilęs iš žydų miesto Arimatėjos. Jis nesutiko su tarybos sprendimu ir poelgiu. Jis irgi laukė Dievo karalystės. 52Taigi Juozapas nuėjo pas Pilotą ir paprašė Jėzaus kūno. 53Nuėmęs Jį nuo kryžiaus, įvyniojo į drobulę ir paguldė uoloje iškaltame kape, kuriame dar niekas nebuvo laidotas. 54Tai buvo Prisirengimo diena, jau beprasidedant sabatui. 55Moterys, kurios buvo atėjusios su Jėzumi iš Galilėjos, atsekė iš paskos, stebėjo kapą ir matė, kaip buvo paguldytas Jo kūnas. 56Sugrįžusios jos paruošė kvepalų ir tepalų, o per sabatą ilsėjosi, kaip reikalavo Įstatymas.