1Penkioliktais ciesoriaus Tiberijaus viešpatavimo metais, Poncijui Pilotui valdant Judėją, Erodui esant Galilėjos tetrarchu, jo broliui Pilypui­Iturėjos bei Trachonitidės krašto tetrarchu, Lisanijui­Abilenės tetrarchu, 2prie vyriausiųjų kunigų Ano ir Kajafo, buvo Viešpaties žodis Zacharijo sūnui Jonui dykumoje. 3Jis apėjo visą Pajordanę, skelbdamas atgailos krikštą nuodėmėms atleisti,

4kaip parašyta pranašo Izaijo žodžių knygoje: “Dykumoje šaukiančiojo balsas: ‘Paruoškite Viešpačiui kelią, ištiesinkite Jam takus!

5Kiekvienas slėnis tebūna užpiltas, kiekvienas kalnas bei kalnelis­nulygintas. Kreivi keliai tetampa tiesūs, o duobėti­išlyginti.

6Ir kiekvienas kūnas išvys Dievo išgelbėjimą’ ”.

7Ateinančioms pas jį krikštytis minioms Jonas sakė: “Angių išperos, kas perspėjo jus bėgti nuo besiartinančios rūstybės? 8Duokite vaisių, vertų atgailos! Ir nebandykite ramintis: ‘Mūsų tėvas­Abraomas’. Aš jums sakau, kad Dievas gali pažadinti Abraomui vaikų iš šitų akmenų. 9Štai kirvis jau prie medžių šaknų. Kiekvienas medis, kuris neduoda gerų vaisių, yra nukertamas ir įmetamas į ugnį”.

10Minios jį klausė: “Ką gi mums daryti?!” 11Jis joms atsakė: “Kas turi dvi tunikas, tepasidalina su neturinčiu, ir kas turi maisto, tegul taip pat daro”. 12Ėjo ir muitininkai krikštytis ir klausė: “Mokytojau, ką mums daryti?” 13Jis sakė jiems: “Nereikalaukite daugiau, kaip jums nustatyta”. 14Taip pat ir kariai klausė: “Ką mums daryti?” Jis jiems atsakė: “Nieko neskriauskite, melagingai neskųskite, tenkinkitės savo alga”.

15Žmonėms esant apimtiems lūkesčio ir visiems mąstant širdyse apie Joną, ar kartais jis ne Kristus, 16Jonas visiems kalbėjo: “Aš, tiesa, krikštiju jus vandeniu, bet ateina už mane galingesnis, kuriam aš nevertas atrišti sandalų dirželio. Jis krikštys jus Šventąja Dvasia ir ugnimi. 17Jo rankoje vėtyklė: Jis kruopščiai išvalys savo kluoną ir surinks kviečius į klėtį, o pelus sudegins neužgesinama ugnimi”.

18Ir dar daug kitų paraginimų jis davė tautai, skelbdamas Gerąją naujieną. 19Tetrarchas Erodas, Jono baramas dėl Erodiados, savo brolio žmonos, ir dėl visų piktadarybių, kurias buvo padaręs, 20pridėjo prie jų dar ir tai, kad uždarė Joną į kalėjimą.

21Kai, visai tautai krikštijantis, ir Jėzus pakrikštytas meldėsi, atsivėrė dangus, 22ir Šventoji Dvasia kūnišku pavidalu nusileido ant Jo tarsi balandis, o balsas iš dangaus prabilo: “Tu mano mylimasis Sūnus, Tavimi Aš gėriuosi”.

23Jėzui buvo apie trisdešimt metų, kai Jis pradėjo veikti. Jis buvo laikomas sūnumi Juozapo, Helio, 24Matato, Levio, Melchio, Janajo, Juozapo, 25Matatijo, Amoso, Naumo, Heslio, Nagajo, 26Maato, Matatijo, Semeino, Josecho, Jodos, 27Joanano, Resos, Zorobabelio, Salatielio, Nerio, 28Melchio, Adijo, Kosamo, Elmadamo, Ero, 29Jėzaus, Eliezero, Jorimo, Matato, Levio, 30Simeono, Judo, Juozapo, Jonamo, Eliakimo, 31Melėjo, Menos, Matatos, Natano, Dovydo, 32Jesės, Jobedo, Boozo, Salmono, Naasono, 33Aminadabo, Aramo, Esromo, Faro, Judo, 34Jokūbo, Izaoko, Abraomo, Taros, Nachoro, 35Serucho, Ragaujo, Faleko, Ebero, Salos, 36Kainamo, Arfaksado, Semo, Nojaus, Lamecho, 37Matūzalio, Henocho, Jareto, Maleleelio, Kainamo, 38Eno, Seto, Adomo, Dievo.